1 tipo cukrinis diabetas: kas tai, kodėl susergama ir kaip tai valdoma | Naujienos
SVARBU SVETAINĖJE ŠIUO METU ATLIEKAMI ATNAUJINIMO DARBAI, ATSIPRAŠOME UŽ GALIMUS NESKLANDUMUS

1 tipo cukrinis diabetas: kas tai, kodėl susergama ir kaip tai valdoma

Publikuota 2026-01-24 Redakcijos naujiena I tipo diabetas
1 tipo cukrinis diabetas: kas tai, kodėl susergama ir kaip tai valdoma

1 tipo cukrinis diabetas – tai lėtinė autoimuninė liga, kai žmogaus organizmas nustoja gaminti gyvybiškai svarbų hormoną insuliną. Skirtingai nei antrojo tipo diabetas, ši ligos forma nėra susijusi su mitybos įpročiais ar gyvenimo būdu. Tai būklė, reikalaujanti nuolatinio dėmesio ir gydymo visą gyvenimą.

Šiame straipsnyje paprastai paaiškiname, kas vyksta organizme, kokie yra pirmieji ligos signalai ir kaip šiuolaikinė medicina padeda ją valdyti.

Ligos mechanizmas: kas vyksta organizme?

Kad suprastume diabetą, reikia suprasti, kaip organizmas gauna energiją. Sveiko žmogaus kasa gamina hormoną insuliną. Insulinas veikia kaip „raktas“, kuris atrakina ląsteles ir leidžia gliukozei (cukrui) iš kraujo patekti į jas ir virsti energija.

Sergant 1 tipo diabetu, įvyksta imuninės sistemos klaida:

  • Klaidinga ataka: Organizmo imuninė sistema, kurios tikslas – ginti mus nuo virusų ir bakterijų, staiga atakuoja patį organizmą. Ji naikina kasoje esančias ląsteles (beta ląsteles), gaminančias insuliną.
  • Insulino stygius: Kai šios ląstelės sunaikinamos, kasa nebegali pagaminti insulino.
  • Pasekmės: Be insulino („rakto“) cukrus negali patekti į ląsteles. Jis kaupiasi kraujyje, sukeldamas pavojingai aukštą gliukozės lygį, o paties organizmo ląstelės tuo metu badauja, nes negauna energijos.

Kodėl susergama? (Priežastys)

Mokslininkai vis dar tiria tikslias priežastis, tačiau sutarimas yra toks – ligą sukelia genetikos ir aplinkos veiksnių derinys. Svarbu pabrėžti: žmogus suserga ne dėl to, kad valgė per daug saldumynų.

  • Genetika: Žmogus paveldi polinkį susirgti, tačiau tai nereiškia, kad būtinai susirgs.
  • Aplinkos veiksniai: Manoma, kad ligą „įjungia“ tam tikras išorinis dirgiklis. Tai gali būti virusinė infekcija (pvz., peršalimas, gripas ar kiti virusai), stiprus stresas ar kiti faktoriai, kurie išprovokuoja imuninę sistemą pulti kasą.
  • Dažniausiai suserga vaikai ir jauni žmonės, tačiau liga gali pasireikšti bet kokiame amžiuje.

Pagrindiniai simptomai

Simptomai dažniausiai atsiranda staiga (per kelias savaites). Į juos būtina reaguoti nedelsiant:

  • Dažnas šlapinimasis: Inkstai bando pašalinti cukraus perteklių su šlapimu.
  • Didžiulis troškulys: Dėl skysčių praradimo organizmas nuolat reikalauja vandens.
  • Svorio kritimas: Nors apetitas gali būti padidėjęs, svoris krenta, nes organizmas, negaudamas energijos iš cukraus, pradeda deginti riebalus ir raumenis.
  • Nuovargis: Jaučiamas energijos trūkumas ir silpnumas.
  • Regėjimo sutrikimai: Dėl aukšto cukraus lygio vaizdas gali tapti neryškus.
Svarbu: Negydant gali išsivystyti pavojinga būklė – diabetinė ketoacidozė. Tai organizmo apsinuodijimas rūgštimis (ketonais), atsirandančiomis deginant riebalus. Požymiai: pykinimas, vėmimas, pilvo skausmas, specifinis „vaisinis“ ar acetono kvapas iš burnos.

Diagnostika ir gydymas

Liga diagnozuojama atlikus kraujo tyrimus (nustatomas padidėjęs gliukozės kiekis ir specifiniai antikūnai).

Šiuo metu 1 tipo diabetas nėra išgydomas, tačiau yra sėkmingai valdomas, imituojant kasos darbą:

  • Insulino terapija: Kadangi organizmas insulino negamina, jį būtina susileisti. Tai daroma naudojant specialius švirkštiklius (penus) arba insulino pompas (prietaisus, kurie nuolat tiekia insuliną).
  • Gliukozės stebėjimas: Būtina reguliariai tikrinti cukraus kiekį kraujyje. Šiuolaikiniai jutikliai (klijuojami ant odos) leidžia matyti gliukozės lygį telefone realiu laiku, be nuolatinio pirštų badymo.
  • Mitybos supratimas: Sergantieji mokosi skaičiuoti angliavandenius maiste, kad galėtų tiksliai pritaikyti insulino dozę.

Gyvenimas su diabetu

Nors diagnozė pakeičia kasdienybę, sergantieji 1 tipo diabetu gali gyventi pilnavertį gyvenimą. Tinkamai valdant ligą, galima sportuoti, keliauti, siekti karjeros ir susilaukti sveikų vaikų.

Svarbiausia yra edukacija – kuo geriau pacientas supranta savo ligą, tuo lengviau ją valdyti ir išvengti komplikacijų ateityje.